Prieš įrengiant vėdinimo sistemą (rekuperaciją) paruošiamas jos projektas. Projektuojama bendra vėdinimo sistema, atsižvelgdami į užsakovo pageidavimus. Tai gali būti naujos sistemos įrengimas ką tik pastatytame objekte, vėdinimo sistemos rekonstrukcija arba atskiri kokios nors vėdinimo įrangos montavimo darbai, atliekami rekonstrukcijos arba remonto metu.
Rekuperacija – tai vėdinimas, mechaninio įrenginio pagalba (rekuperatoriaus). Rekuperatoriaus veikimo schema: iš vėdinamų patalpų oras patenka į rekuperatorių, kuriame patenka į šilumokaitį, palieka jame savo šilumą ir tada yra šalinamas į lauką, o tuo pačiu metu lauko oras patenka į rekuperatorių, prateka į šilumokaitį, jame pasiima iš patalpos ištraukiamo oro šilumą (perduodamos šilumos kiekį rodo rekuperatoriaus naudingumo koeficientas), pereina per filtrą ir patenka į vėdinamas patalpas.
Rekuperatorių tipai
Plokšteliniai rekuperatoriai. Jie puikiai tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo.
Savybės:
Plokšteliniuose rekuperatoriuose būtinas vandens nuvedimas, nes ant šilumokaičio plokštelių kondensuojasi iš patalpų išeinančio oro drėgmė. Kai lauke itin šalta, kondensatas virsta ledu. Ledui tirpinti naudojamas šiltas patalpos oras arba papildoma elektros energija. Tokiu atveju šilumokaičio efektyvumas smarkiai krinta.
Rotaciniai rekuperatoriai. Tokio tipo rekuperatoriai yra optimalūs tiems atvejams, kai yra ypatingai svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas.
Priešpriešinių srautų rekuperatoriai. Geriausiai tinka šaltesniame klimate. Šio tipo įrenginiai paremti plokštelinio šilumokaičio principu, tik yra ilgesni ir turi daug didesnį darbinį paviršiaus plotą.
Priešpriešinių srautų rekuperatorius turi plokštelinį priešpriešinių srautų šilumokaitį. Šilumokaityje kanalai išdėstyti trikampiais, kuriuose teka
priešpriešinio oro srautas. Toks veikimo principas leidžia pasiekti maksimalų šilumos perdavimo efektyvumą, nes šviežio oro kanale yra trys šalinimo oro kanalai, taip pat ir oro šalinimo kanale yra trys tiekiamo oro kanalai. Priešpriešinių srautų rekuperacinės sistemos yra labai vertinamos, nes yra itin ekonomiškos. Tokio tipo rekuperatorių sudaro: priešpriešinių srautų šilumokaitis; elektrinis oro šildytuvas; tiekiamo oro filtras; šalinamo oro filtras; tiekiamo oro ventiliatorius; šalinimo oro ventiliatorius; maitinimo kabelio vieta; kondensato drenažas; apylankos sklendė. Iš išvaizdos mažai kuo skiriasi nuo plokštelinio rekuperatoriaus.
Kiekvienai patalpai, atsižvelgiant į jos paskirtį, reikalingas tam tikras oro kiekis: gamybinėse patalpose, katilinėse, cheminių medžiagų gamybos įmonėse bei medicinos įstaigose šviežio oro poreikis paprastai yra didesnis nei gyvenamosios patalpose. Į tai reikia atsižvelgti, įrenginėjant vėdinimo sistemą. Atliekant apskaičiavimus, atsižvelgiama į galimą oro ir klimato sąlygų, vėjo poveikį, ekologinę oro būklę bei jo užterštumo lygį objekto buvimo vietoje, taip pat oro nutekėjimą pro įvairius plyšius, technologines angas, jam judant pro kanalus ir ortakius.
Viena iš pagrindinių sąvokų, kurią naudojama atliekant apskaičiavimus, yra „oro apykaita“. Tai labai svarbus parametras, į kurį būtina atsižvelgti, norint, kad vėdinimo sistema būtų įrengta kokybiškai, ir tinkamai veiktų. Oro apykaita – tai pašalinimas iš patalpos oro, kuriame yra padidėjęs anglies dioksido, drėgmės, dulkių ir kt. medžiagų kiekis (gyvenamosiose patalpose) arba cheminių medžiagų, aerozolių, išdagų, dūmų, dulkių kiekis (gamybinėse patalpose) ir tiekiamojo oro kiekis.
Vėdinimo sistemos paskirtis – pakeisti užterštą orą švariu, pašalinant jį per ištraukiamąją vėdinimo sistemą ir tuo pat metu įtraukiant į patalpą gaivų orą iš lauko.
Dėl šių dienų aplinkos ekologinės būklės neretai atsitinka taip, kad tiekiamoji vėdinimo sistema, skirta įtraukti orą iš lauko, pritaikoma ir oro išvalymui nuo dulkių, kenksmingų dujų ir pan., įrengiant joje filtrus ir oro ruošimo kameras.
Paprastai oro apykaitai keliami reikalavimai nustatomi, atsižvelgiant į nepageidaujamų medžiagų, patenkančių į patalpas, kiekį: tai gali būti drėgmės ar šilumos perteklius, kenksmingos dujos ir garai, dulkės, taip pat skystosios ir kietosios dalelės, galinčios turėti žalingą poveikį. Norint, kad patalpoje šiluma ir drėgmė apsijungtų (asimiliuotųsi), o garų, dujų, kietųjų dalelių ir dulkių koncentracija sumažėtų, prieš pradedant vėdinimo sistemos įrengimo darbus atliekami apskaičiavimai, kuriais nustatoma, koks oro kiekis turi patekti į patalpą, kad jis atitiktų normatyvinius reikalavimus.
Suderinus visus dokumentus, pradedant vėdinimo sistemos projektu ir baigiant reikalingos įrangos sąmata, specialistai gali pradėti vėdinimo sistemos įrengimą.